Persekioti vienuoliai ir vienuolės
(Sąrašas sudarytas remiantis Lietuvos centriniame valstybės bei Ypatingajame archyvuose esančiomis bylomis ir didžiąja dalimi – vienuolynų vadovų 1996 m. liepos – rugpjūčio mėn. atsiųstais duomenimis. Į jį pateko tik dalis iš darbo atleistų seserų)

A

B

C

Č

D

E

F

G

I

Y

J

K

L

M

N

O

P

R

S

Š

T

U

V

Z

Ž

A

Adomaitis Pranas MIC, kunigas (g. 1911)
1946 m. nubaustas 10  m. kalėti pataisos darbų lageryje „už tėvynės išdavimą“; 1958 m. nubaustas antrą kartą 10 m. už antisovietinę agitaciją.

Andraitis Pijus OFM, kunigas (1886–1958)
1947 m. balandžio mėn. suimtas už antisovietinę agitaciją ir ryšius su pogrindžiu, partizanų slėpimą Kretingos vienuolyne. Iki 1956 m. kalintas Sibire.

Andruška Benediktas SJ, kunigas, buvęs provincijolas (1884–1951)
1949 m. vasario 21 d. suimtas už antisovietinę agitaciją – kaltinamojoje išvadoje nurodyta, kad jis nuo 1916 m. (sic!) aktyviai kovojo su komunistų partija ir sovietų valdžia, išspausdino antisovietinių straipsnių, parašė antisovietinius atsiminimus apie 1940–1941 m. įvykius Lietuvoje, Šiaulių jėzuitų bažnyčioje slėpė antisovietinę literatūrą, sakė antisovietinius pamokslus, auklėjo jaunimą religine tautine dvasia, kas mėnesį rengdamas konferencijas. YP 1949 m. gegužės 25 d. nutarimu įkalintas 10 m. Mirė Verchnij Uralsko kalėjime (Čeliabinsko srityje).

Auškalnytė Elena, dabartinė Marijos tarnaičių kongregacijos provincijos vyresnioji (g. 1939)
persekiota už maldingų kelionių į stebuklingas vietas rengimą, religinių knygų platinimą, vaikų katekizavimą bei darbą su Pajūrio bažnyčios jaunimo choru. Atleista iš Pajūrio vaikų darželio muzikos mokytojos pareigų, kaip „žalojanti jaunimą“ vargonininkė.

B

Babrauskas Boleslovas SJ, kunigas (g. 1926)
nuo 1980 m. dirbo klebonu Celinograde (Kazachijoje), daugino ir platino religinę literatūrą; 1985 m. valdžios organai įsakė jam per 24 val. išvykti. Grįžusiam į Lietuvą RKRT įgaliotinis nedavė kulto tarnautojo pažymėjimo, kol nepagrasino dirbsiąs pogrindyje.

Balandytė Leokadija, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
persekiota ir tardyta dėl vaikų katekizavimo Druskininkuose.

Baltrušaitytė Bernarda, kotrynietė (?–1989)
talkino provincijos vyresniajai s. Inocentai Paškevičiūtei saugoti ir platinti religinę literatūrą. Dėl to buvo tardoma ir persekiojama, ypač 1967, 1971, 1973 m.

Baltrušytė Eugenija, Mergelės Marijos Skaisčiausiosios Širdies dukterų kongregacijos sesuo
atleista iš vaikų darželio auklėtojos pareigų todėl, kad vedė vaikus į bažnyčią.

Barisaitė Anastazija, s. Paulė, kazimierietė
1948 m. nubausta 6 m. kalėti lageryje ir 5 m. tremties už pagalbą partizanams, kurią iš tiesų teikė kartu su ja gyvenusi s. Joana. Tardymo metu neišdavė pastarosios, ištremta. Grįžo Lietuvon 1957 m.

Baršketytė Morta, Marijos tarnaitė
Panevėžio, Skaudvilės ir Telšių bažnyčiose dirbo su vaikais bei jaunimu. Dėl to ne kartą kviesta į prokuratūrą, gąsdinta baudžiamąja byla, saugumo mėginta užverbuoti.

Bartkutė Magdalena , s. Placida, benediktinė
atleista iš darbo už kunigo kvietimą ligoniams.

Beišytė Veronika, s. Kazimiera, vargdienių sesuo
nuolat sekta, dėl religingumo keletą kartų viešai svarstyta.

s. Bernadeta, pranciškonė
už vaikų katekizavimą atleista iš Kauno medicinos instituto histologijos katedros laborantės pareigų.

Bernotaitė Danutė, s. Margarita ir jos sesuo Bernotaitė Zita, s. Brigita, abi benediktinės
tardytos dėl vadovavimo maldininkų kelionei į Šiluvą.

Bieliūnas Antanas SJ, kunigas (1904–1955)
1945 m. sausio 6 d. suimtas už darbą su ateitininkais ir nacių okupacijos metais paskelbtą straipsnį apie sovietų kareivių nužudytus Panevėžio medikus. Nubaustas 10 m. laisvės atėmimu. Iš kalinimo vietos paleistas 1954 m. gruodžio 6 d.

Biknevičiūtė Teodora, s. Klara, benediktinė
1946 m. tardyta dėl ryšių su pogrindžiu.

Blazgytė Salezija, kotrynietė (?–1971)
1948 m. ištremta su savo tėvais į Buriatiją; 1957 m. grįžo į Lietuvą praradusi sveikatą.

Blažys Romualdas SJ, kunigas (1901–1994)
1946 m. saugumo tardytas. Vengdamas šantažo ir tolesnių tardymų, 1947 m. pradėjo dirbti Kovelio mieste Ukrainoje, tačiau po kelių mėnesių saugumas įsakė per 24 val. išvykti; grįžęs į Lietuvą dirbo mažose kaimų parapijose.

Boruta Jonas SJ, dabartinis provincijolas, vyskupas (g. 1944)
1970 m. padaryta krata jo bute, ieškant savilaida dauginamos religinės literatūros. 1983 m. gruodžio mėn. tardytas t. S. Tamkevičiaus SJ byloje. Du kartus saugumo tardytas kaip nelegaliai įšventintas kunigas, kaltintas tuo, kad „nedirba visuomenei naudingo darbo“. 1983 m. pab. pradėjo dirbti Ukrainoje Chmelnickio srities Grečianų parapijos kunigu, tačiau po mėnesio, 1984 m. sausio 7 d., per 24 val. milicijos priverstas išvykti.

Botyriūtė Ona, s. Fidelija, vargdienių sesuo (1914–1985)
1940 ir 1944 m. atleista iš pedagoginio darbo.

Breivytė Elzbieta, s. Pankraca, vargdienių sesuo (1909–?) – 1941 m. šalinant vienuoles iš Kauno klinikinės ligoninės, kur dirbo gailestingąja seserimi, ištremta. Iš Sibiro nebegrįžo.

Briliūtė Birutė, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo (g. 1958)
dėl darbo su jaunimu ir bendradarbiavimo su t. S. Tamkevičiumi SJ redaguojant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“ nuo 1980 m. daug kartų tardyta, jos bute darytos kratos.

Bružaitė Genutė, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
dėl darbo su Eucharistijos bičiuliais tris kartus tardyta, nuolat sekta, bandyta užverbuoti.

Bružikas Jonas SJ, kunigas (1897–1973)
1940 m. suimtas per misijas Sasnavoje, 9 mėn. be tardymo laikytas kalėjime, kol prasidėjus nacių okupacijai paleistas.

Bubnys Prosperas MIC, kunigas (g. 1918)
1946 m. nubaustas 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje už pagalbą pogrindžiui; 1954 m. paleistas. 1971 m. Raseiniuose nuteistas 1 m. kalėti už vaikų katekizavimą. Bausmę atliko Marijampolės griežto režimo kalėjime.

Budrytė Zofija, s. Jonė, dabartinė Šv. Kazimiero kongregacijos generalinė vyresnioji
suimta už priklausymą Vilniaus Aušros Vartų kolegijai, 1950 m. gruodžio 25 d. YP nutarimu nubausta 8 m. kalėti lageryje. Bausmę atliko Intos, Lemju, Abezės lageriuose. 1955 m. birželio 29 d. amnestuota.

Bukaveckaitė Joana, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1959)
buvo tardyta ir bandyta užverbuoti.

Burkutė Stasė, vargdienių sesuo
Karklinių žemės ūkio mokyklos mokytoja, 1946 m. be teismo ištremta į Velsko lagerį už tai, kad su mokinėmis nepasirašė padėkos J. Stalinui laiško.

Burokaitė Emilija, vargdienių sesuo (1893–?)
1950 m. nubausta 10 m. kalėti „už šnipinėjimą“ (t. P. Račiūno MIC prašymu 1948 m. perdavė žodinę informaciją Maskvos katalikų bažnyčios klebonui, JAV piliečiui, apie Lietuvos Bažnyčios padėtį).

Buzaitė Janina , Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1932)
persekiota už vaikų katekizavimą.

C

Cicėnaitė Nijolė , Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
tardyta dėl darbo su jaunimu, daryta krata jos namuose.

Cigasaitė Arkadija, kotrynietė (?–1985)
1954 m. atleista iš Kauno kurčnebylių mokyklos mokytojos pareigų, tačiau jai leista įsidarbinti tokio pat profilio Rusnės mokykloje.

Č

Čepukaitė Julija, s. Judita, kotrynietė (?–1992)
1949 m. atleista iš darbo Strėvininkų invalidų namuose.

Čepulis Kazimieras OFM, kunigas, buvęs provincijolas (1884–1962)
už akių nuteistas mirti; iki pat mirties slapstėsi Lietuvoje.

Čėsnaitė Anelė, s. Bernarda, kazimierietė (1898–1985)
buvusi kazimieriečių gimnazijos direktorė, 1946 m. atleista iš Kauno 4-osios vidurinės mokyklos.

D

Danyla Jonas SJ, kunigas, buvęs provincijolas (g. 1905)
1949 m. lapkričio 25 d. suimtas už antisovietinę veiklą: antisovietinius pamokslus, vadovavimą Šiauliuose t. A. Šeškevičiaus SJ įsteigtai jaunimo organizacijai „Jėzaus Širdies garbės sargyba“ ir kt. 1950 m. birželio 10 d. YP nutarimu ištremtas 10 metų. Paleistas 1956 m. Nepaisydamas RKRT įgaliotinio įspėjimų, palaikė ryšius su „reakcingais“ kunigais, dažnai lankydavosi Kaune, todėl buvo perkeltas iš Jiezno, tuomet rajono centro, į atkampią Beižonių parapiją. Dėl tų pačių priežasčių 1961 m. atimtas kulto tarnautojo pažymėjimas. 1962 m. rugsėjo – 1963 m. vasario mėn. buvo sulaikytas t. A. Šeškevičiaus SJ byloje, norėta apkaltinti spekuliavimu religinio kulto daiktais.

Dargytė Uršulė, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1924)
persekiota ir teista už vaikų katekizavimą.

Davidonytė Angelė , Mergelės Marijos Skaisčiausiosios Širdies dukterų kongregacijos sesuo
pokario metais slapstėsi, nes dirbdama Vilniaus kunigų seminarijoje nesutiko bendradarbiauti su saugumu.

Delbaitė Marytė, Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus kongregacijos sesuo
persekiota už religinės spaudos platinimą.

Dirvelė Augustinas OFM, kunigas, buvęs provincijolas (1901–1948)
1941 m. sulaikytas už mėginimą pereiti Vokietijos sieną, ištremtas. Iš Sibiro nebegrįžo.

Dobrovolskis Stanislovas Mykolas – Algirdas OFMCap, kunigas (g. 1918)
1948 m. gruodžio 25 d. YP nubaustas 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje už antisovietinę agitaciją: nuo 1944 m. važinėdamas po įvairius Lietuvos miestus, pamoksluose ragino melstis už tremtinius, ignoruoti sovietinius įstatymus, nebendradarbiauti su valdžia ir pan. Bausmę atliko netoli Vorkutos akmens anglies kasyklose. 1956 m. paleistas, tačiau 1957 m. kovo mėn. vėl suimtas ir nugabentas į lagerį atlikti viso bausmės termino. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. paleistas. 1959 m. RKRT įgaliotinis uždraudė vesti rekolekcijas kunigams, 1960 m. – pusantrų metų laikotarpiui atėmė kulto tarnautojo pažymėjimą už lankymąsi kitose parapijose, koplytstulpių ir klebonijos pastatymą be valdžios leidimo. Dirbdamas Paberžėje, surinko turtingą liturginių daiktų, senienų, knygų kolekciją, kurios apžiūrėti atvykdavo net ekskursijos. Dėl to 1976 m. pabaigoje Vilniuje saugumo tardytas, oficialiai įspėtas dėl antisovietinės literatūros platinimo. Nuo 1978 m. sektas. 1981 m. tardytas dėl procesijos į Šiluvą organizavimo.

Dranginytė Ona, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1910)
tardyta t. S. Tamkevičiaus SJ byloje, jos bute du kartus darytos kratos.

Drąsutytė Genė, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
gydytoja, persekiota ir tardyta dėl bendradarbiavimo su kun. Juozu Zdebskiu, jo gydymo bei slaugos.

Dumbliauskas Albinas SJ, kunigas (1925–1991)
1961 m. dėl darbo su jaunimu neteko kulto tarnautojo pažymėjimo. Įsidarbinęs greitosios pagalbos vairuotoju Kaune, nuolat važinėjo į misijas Sibire, Kazachstane. 1975 m. Karagandoje įkūrė parapiją ir pastatė bažnyčią; 1978–1984m. Kustanajuje sutelkė jėzuitų noviciatą, kurį baigė 6 vokiečiai, vėliau įstoję į Rygos dvasinę seminariją.

Dunda Gerardas SJ, kunigas (1914–1996)
1948 m. nubaustas 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje už ryšius su pogrindžiu. Paleistas 1956 m.

E

Eidiejūtė Martyna, s. Gracija, vargdienių sesuo
1953 m. atleista iš darbo Kauno kunigų seminarijoje.

Endziulaitytė Liuda, s. Bonifacija, kazimierietė
1940 m. atleista iš darbo mokykloje.

F

Fialkauskytė Imakuliata, kotrynietė (?–1982)
1946 m. atleista iš Krakių gimnazijos mokytojos pareigų. Apsigyveno Vilniuje kongregacijos lėšomis įsigytuose namuose, kuriuose susitelkė daugiau seserų (kartais iki 15), apsistodavo kunigai. 1966 m. vasario 5 d. su s. Hiacinta Noreikaite iškviestos į Vilniaus saugumą, joms grasinta nacionalizuoti namus ir pan., jei bendraus su jaunimu, globos iš tremties grįžusius kunigus.

Frainas Juozas SDB, kunigas (1911–1987)
1949 m. nubaustas 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje už pagalbą pogrindžiui. Dirbo statybose, laborantu, felčeriu, siuvėju. Paleistas 1956m. pavasarį.

G

Gailiušytė Domicelė, buvusi Marijos tarnaičių kongregacijos provincijos vyresnioji
atleista iš Vilniaus kooperacijos technikumo prancūzų kalbos mokytojos pareigų.

Galdikaitė Ona, s. Augustina, buvusi pranciškonių kongregacijos generalinė vyresnioji (1898–?)
1949 m. balandžio 28 d. suimta, apkaltinta tuo, kad suteikė pagalbą besislapstantiems savo sūnėnams. 1950 m. kovo 1 d. YP nutarimu be teismo nubausta 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje, turtas konfiskuotas. Iki 1955 m. kalėjo Abezės ir Intos lageriuose. 1956 m. Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolas jos bylą nutraukė ir panaikino YP nutarimą kaip nepagrįstą, priėmė sprendimą grąžinti konfiskuotą turtą; tais pačiais metais s. O. Galdikaitė reabilituota.

Garuckas Karolis SJ, kunigas (1908–1979)
už važinėjimą su pamokslais ir rekolek-cijomis, darbą su jaunimu dažnai kilnotas iš vienos parapijos į kitą. Pusmečiui buvo atimtas kulto tarnautojo pažymėjimas.

Gavėnaitė Monika, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
nuolat saugumo sekta dėl pogrindžio religinės literatūros dauginimo bei platinimo, ryšių su disidentais. 1973 m. atleista iš darbo „Šviesos“ leidykloje; tų metų lapkričio 20 d. jos bute padaryta krata, tardyta. 1988 m. prokuratūroje įspėta nepasirašinėti antisovietinių pareiškimų.

Gavulytė Marcelė, s. Beata, vargdienių sesuo
1953 m. atleista iš darbo Kauno kunigų seminarijoje.

Gervaitė Pranciška, s. Bonaventūra, kazimierietė
1946 m. atleista iš Kupiškio gimnazijos mokytojos pareigų. 1948 m. įsidarbino vyr. buhaltere Ukmergės mokytojų seminarijoje, tačiau 1951 m. dėl religinių įsitikinimų vėl atleista.

Gražulis Antanas SJ, kunigas (g. 1952)
saugumo tardytas kunigų Alfonso Svarinsko ir t. S. Tamkevičiaus SJ bylose. 1980 m. daryta krata jo bute, ieškant nelegalios literatūros. Daug kartų teismo baustas piniginėmis baudomis už kalėdinių eglučių, jaunimo susirinkimų organizavimą.

Gricevičiūtė Elzbieta, s. Paulė, pranciškonė
1941 m. ištremta į Altajaus kraštą su savo sergančiu tėvu.

Grincevičiūtė Eleonora, buvusi Dievo Apvaizdos kongregacijos vyresnioji
dažnai tardyta, juodinta laikraščiuose.

Grinevičiūtė Marija, vargdienių sesuo (?–1987)
Alytaus vaikų darželio auklėtoja, 1946 m. nubausta 10 m. kalėti už ryšius su partizanais.

Griniūtė Ona, s. Florentina, kazimierietė
atleista iš darbo Kauno 8-ojoje berniukų gimnazijoje.

Gruodis Stasys SJ, kunigas, buvęs provincijolas (1908–1990)
1946 m. saugumo priverstas atsisakyti Kauno kunigų seminarijos rektoriaus, o 1948 m. ir moralinės teologijos profesoriaus pareigų.

Gustas Juozas SDB, kunigas (1905–1958)
1946 m. nubaustas 10 m. už antisovietinę veiklą – vertė ir platino antisovietinę literatūrą, palaikė ryšius su „Tauro“ apygardos partizanais. Pritaikius 1955 m. rugsėjo 17 d. amnestiją paleistas. 1956 m. savo noru grįžo į Krasnojarską ir dirbo tarp tremtinių.

I

Inkrataitė Uršulė, s. Gema, vargdienių sesuo
pokario metais gresiant suėmimui turėjo nutraukti studijas Vilniaus universitete ir slapstytis.

Y

Ylius Antanas MIC, kunigas (1909–?)
1946 m. nubaustas 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje už ryšius su pogrindžiu. Kalėjo Archangelsko, Karagandos lageriuose. 1961 m. dėl „priešiškos veiklos“ neteko kulto tarnautojo pažymėjimo. Spaudos, televizijos nuolat juodintas kaip kriminalinis nusikaltėlis.

J

Jakelaitytė Daiva, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
1982 m. tardyta, bandyta užverbuoti; jos bute padaryta krata.

Jančauskaitė Liudvika, s. Celestina, benediktinė
1946 m. tardyta dėl ryšių su pogrindžiu.

Janulionytė Zofija , s. Aloyza, pranciškonė
už kunigo kvietimą ligoniams atleista iš Kauno klinikų slaugės pareigų.

Janulis Anastazas SJ, brolis (1917–1989)
1950 m. nubaustas 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje, paleistas 1955 m. gruodžio 23d. 1962 m. rugsėjo 15d. vėl suimtas ir iki gruodžio 6 d. laikytas VSK tardymo izoliatoriuje, bandant apkaltinti spekuliavimu religinės paskirties daiktais, tačiau teismo išteisintas. 1978 m. suimtas už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ dauginimą ir platinimą, kalintas lageryje. 1980 m. pradžioje suimtas t. S. Tamkevičiaus SJ byloje.

Janušaitis Aloyzas Petras OFM, kunigas (1901–?)
1950 m. nubaustas 25 m. kalėti pataisos darbų lageryje už dalyvavimą pogrindžio kovoje ir antisovietinę agitaciją. 1956 m. paleistas.

Jasaitė Bena, s. Brigita, Marijos tarnaitė
ištremta į Sibirą.

Jasevičiūtė Vitalija, Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus kongregacijos sesuo
priversta pasitraukti iš Vaikų tuberkuliozinės sanatorijos auklėtojos pareigų, persekiota.

Jasmontaitė Stefutė, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1923)
tris kartus tardyta, jos bute daryta krata.

Jokubonytė Stasė, s. Ignaca, vargdienių sesuo
turėjo nutraukti studijas Vilniaus pedagoginiame institute, nes įtarus, jog yra vienuolė, buvo persekiojama.

Jonkaitytė Mirjama, kotrynietė
1944 m. atleista iš Karmėlavos žemesniosios žemės ūkio mokyklos mokytojos pareigų.

Judikevičiūtė Janina, s. Pranciška, vargdienių sesuo
t. S. Tamkevičiaus SJ teismo metu suimta 10 parų.

Juozapaitytė Joana , pirmoji Eucharistinio Jėzaus kongregacijos generalinė vyresnioji ir vėliau atskilusios jos dalies vadovė (1922–1980)
centriniuose kongregacijos namuose Kaune 1956 m. darant kratą konfiskuota rašomoji mašinėlė, keli jos dienoraščio sąsiuviniai.

Jurkūnaitė Zuzana, s. Klaudija, kazimierietė
1958 m. atleista iš Kauno 8-osios vidurinės mokyklos. Įsidarbino Vilijampolės kūdikių namuose; po 5 mėn. stažuotės Maskvoje perkelta į Kauno klinikas pedagogės metodininkės pareigoms.

Juzėnaitė Genovaitė, buvusi Dievo Apvaizdos kongregacijos generalinė vyresnioji
dažnai tardyta kaip vienuolijos vadovė.

K

Kačergytė Ona, s. Ričarda, kazimierietė
1957 m. atleista iš Kauno 8-osios vidurinės mokyklos. Įsidarbino Vilijampolės kūdikių namuose.

Kalvaitytė Genovaitė, s. Domijana, vargdienių sesuo (1914–1987)
atleista iš gydytojos stomatologės pareigų kaip vienuolė.

Karaliūtė Aušra, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
du kartus tardyta dėl darbo su Kybartų jaunimu, ryšių su disidentais.

Karvelytė Eleonora, širdietė
pašalinta iš mokytojos pareigų.

Kasiulytė Eleonora , Dievo Apvaizdos kongregacijos sesuo
1985 m. apkaltinta ekstremizmu ir atleista iš Panevėžio ligoninės medicinos sesers pareigų.

Kavaliauskaitė Ona, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
nuolat sekta, tardyta dėl ryšių su Bažnyčios pogrindžio veikėjais ir bendradarbiavimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje“. 1983 ir 1987 m. jos bute Kybartuose darytos kratos.

Kavaliauskaitė Onutė, Mergelės Marijos Skaisčiausiosios Širdies dukterų kongregacijos sesuo
pokario metais slapstėsi, nes dirbdama Vilniaus kunigų seminarijoje nesutiko bendradarbiauti su saugumu.

Kazėlaitė Bronė , Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
tardyta po kratos 1974 m., kuomet jos bute rasta daug pogrindžio religinės spaudos.

Kemežytė Kazimiera, s. Scholastika, kazimierietė (1909–?)
dirbusi Čiobiškio vaikų prieglaudoje ekonome, 1946 m. suimta kaip partizanų ryšininkė ir nubausta 5 m. kalėti lageryje.

Kensgailaitė Leontija, s. Augustina, benediktinė
tremtyje Tomsko srityje išbuvo 18 m. Tardyta ir gąsdinta dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platinimo.

Kibickaitė Bronė, Marijos tarnaitė
1975 m. atleista iš Vilniaus universiteto skaičiavimo centro inžinierės pareigų, persekiota už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ dauginimą ir platinimą.

Kinčiūtė Zita, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
tardyta 1983 m., saugumui užklupus seseris ir sodales, susirinkusias s. Sofijos Kilaitės bute.

Kisieliūtė Elena, s. Valentina, kazimierietė
1949 m. atleista iš Babtų vidurinės mokyklos.

Klėtkutė Aleksandra, s. Anastazija, ir jos sesuo Klėtkutė Sofija, s. Paulina, abi benediktinės
1978 m. saugumo tardytos, grasinimais atleisti iš darbo bandyta  išgauti žinių apie vienuolijos veiklą, praeitį.

Klimaitė Zuzana, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (1911–1990)
dėl religingumo priversta išeiti iš darbo vaikų darželyje.

Kolelytė Genovaitė, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1928)
persekiota už vaikų katekizavimą.

Krajauskaitė Juzė, s. Inocenta, kazimierietė
1947 m. atleista iš darbo Kauno 9-oje vidurinėje mokykloje. 20 m. dirbo vaistų sandėlyje ir 11 m. Kauno kurijos archyve.

Kriaučiūnaitė Stefa, s. Teodora, buvusi Švč. Jėzaus Širdies kongregacijos generalinė vyresnioji (1910–1974)
1973 m. lapkričio 20 d. jos bute Panevėžyje daryta krata.

Krisiūnaitė Genė, s. Brigita, pranciškonė
atleista iš muzikos mokytojos pareigų „pačiai prašant“, nes dirbo Kauno Šv. Kryžiaus parapijos vargonininke.

Krunkaitytė Marija, s. Lina, vargdienių sesuo
dėl persekiojimų priversta pereiti iš Vilniaus universiteto dieninio skyriaus į vakarinį.

Kudlinskaitė Konstancija, s. Virginija, vargdienių sesuo
1953 m. atleista iš darbo Kauno kunigų seminarijoje.

Kudukytė Vanda, Mažųjų Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė
atleista iš darbo.

Kukta Jonas Chrizostomas SJ, kunigas (1906–1993)
1944 m. liepos 21 d. nacių suimtas per nelegalias seserų vienuolių rekolekcijas Adakave. Kalintas Tilžės kalėjime, 1946 m. sovietinės kariuomenės iš Vroclavo deportuotas į Lietuvą.

Kuncevičiūtė Magdalena, s. Salomėja, vargdienių sesuo
keletą kartų saugumo tardyta; 1983 m. vienuolinių įžadų apeigų metu į jos butą įsiveržę saugumiečiai suėmė apie 20 seserų ir kongregacijos dvasios tėvus P. Šulskį MIC ir Ričardą Repšį MIC; vėliau visi tardyti.

Kuodytė Julija, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos vyresnioji
nuolat saugumo sekta, jos bute Kaune 1980 m. daryta krata dėl s. J. Stanelytės bylos (tuomet tardytos visos seserys, gyvenusios centriniuose kongregacijos namuose Kaune, Donelaičio 36). Tardyta 1983 m. po kratos pas s. A.Raižytę.

Kurtinaitytė Teresė, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1940)
tardyta dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ dauginimo ir platinimo, jos bute du kartus darytos kratos.

Kuzminskaitė Emilija, s. Hiliarija, kazimierietė
kaip vienuolė atleista iš Kauno universiteto Fizikos katedros laboratorijos. 1958 m. pašalinta iš vidurinės mokyklos.

L

Ladauskaitė Anastazija ir jos sesuo Ladauskaitė Bronislava, abi Dievo Apvaizdos kongregacijos vienuolės
1961 m. kartu su kitomis kongregacijos seserimis parašė ir išsiuntė į Maskvą protestą dėl vysk. J . Steponavičiaus ištrėmimo iš Vilniaus, dėl to svarstytos „draugiškame teisme“.

Lauriūnas (Laurusevičius) Jonas SJ, kunigas (1924–1991)
1961, 1973, 1983 m. jo bute darytos kratos, ieškant savilaida dauginamos religinės literatūros; keletą kartų baustas už Vėlinių apeigas kaimų kapinėse, taip pat dėl „nelegaliai“ pas jį gyvenančių religingų jaunuolių (iš tiesų jam vadovaujant studijavusių teologiją).

Liesis Antanas MIC, kunigas (1912–1991)
1973 m. Utenos raj. VK administracinė komisija skyrė jam 50 rb baudą už grupės vaikų katekizavimą Daunorių bažnyčioje.

Liesius Antanas MIC, kunigas (g. 1906)
1948 m. balandžio 28 d. saugumo suimtas kaip pogrindžio dalyvis. Tardomas Vilniaus kalėjime susirgo psichine liga, todėl po kelių teismo psichiatrinių ekspertizių 1950 m. balandžio 8 d. YP nutarimu nusiųstas į VRM Kazanės ligoninę priverstinai gydytis. 1956 m. vasarą jo byla nutraukta, leista gydytis Lietuvoje.

Lygnugaris Petras SJ, kunigas (1909–1985)
1950 m. spalio 19 d. suimtas už antisovietinius pamokslus, apkaltintas dalyvavimu masinėse žydų žudynėse 1941m. (iš tikrųjų – krikštijo norinčius pakeisti tikėjimą). 1951 m. vasario 3 d. YP nutarimu 10 m. ištremtas. Paleistas apaštalavo Sibire. Už tai vėl nuteistas 3 m., paleistas 1970 m.

Liktorytė Valerija, s. Liongina, kazimierietė
pokario metais saugumui išaiškinus, kad slaugė sužeistus partizanus ligoninėje, buvo sekama ir verčiama bendradarbiauti, todėl slapstėsi. 1951 m. žuvo partizanų bunkeryje.

Limantaitė Ona, s. Benigna, benediktinė
saugumo tardyta dėl vadovavimo kraštotyrinei ekskursijai, kurios metu dainuotos liaudies dainos.

Liutkevičiūtė Zuzana, s. Anzelma, benediktinė
suimta Kaune studijuojant mediciną, tremtyje išbuvo daugiau kaip 7 m.

Lukoševičiūtė Bronislova, Dievo Apvaizdos kongregacijos sesuo
1961 m. su kitomis kongregacijos seserimis pasirašė protestą dėl vysk. J. Steponavičiaus ištrėmimo iš Vilniaus. Dėl to jos bute, kuriame gyveno kartu su s. Kazimiera Mažuknaite, padaryta krata.

Lušaitė Stasė, širdietė (1917–1975)
Kaune buvo mirtinai sumušta užpuoliko. Kongregacijos seserys mano, kad taip su ja susidorojo saugumas, nes dėl aktyvaus katekizavimo jai nuolat grasinta.

M

Mačenskaitė Genovaitė, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1944)
1980 m. tardyta dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ dauginimo ir platinimo, jos bute darytos kratos.

Mališkaitė Bernadeta, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo
įtarus, kad leidžia „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, jos bute Kybartuose 1984, 1987 m. darytos kratos. Dėl darbo su jaunimu buvo nuolat sekama.

Markaitis (Markevičius) Aleksandras SJ, kunigas (1913–1990)
1941 m. vasario mėn. suimtas už bandymą nelegaliai pereiti Vokietijos sieną. Iki karo pradžios kalintas Tauragėje ir Kaune. 1949 m. vasario 5 d. suimtas už antisovietinę agitaciją – pamokslus, nors tardymas labiausiai domėjosi jo ir kitų jėzuitų mėginimų 1940, 1944 m. pasitraukti į Vokietiją aplinkybėmis. 1949 m. birželio 1 d. YP nutarimu nubaustas 10 m. kalėti sunkiųjų darbų lageryje. 1956 m. birželio 7 d. paleistas. Grįžęs dirbo su jaunimu. Todėl 1958 m. antrą kartą suimtas ir nuteistas už tą pačią veiklą.

Martinėnaitė Serafina, kotrynietė (?–1978)
1952 m. atleista iš Ukmergės pradinės mokyklos mokytojos pareigų, vėliau iš mokytojos pareigų Šėtoje.

Martinionaitė Uršulė, s. Aloyza, vargdienių sesuo (1898–1977)
dėl ryšių su pogrindžiu 1948 m. jai grėsė mirties bausmė.

Martušis Liucijus OFM, kunigas (1915–1948)
1941 m. suimtas už mėginimą nelegaliai pereiti Vokietijos sieną, ištremtas. Apie 1944 m. grįžo į Lietuvą.

Masilionis Pranciškus SJ, kunigas (1902–1980)
už važinėjimą su pamokslais ir rekolekcijomis nuolat kilnotas iš vienos parapijos į kitą; 1956 m. RKRT įgaliotinis keliems mėnesiams buvo atėmęs kulto tarnautojo pažymėjimą.

Matulionis Jonas Kastytis SJ, kunigas (g. 1931)
1976 m. nuteistas už  „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ dauginimą ir platinimą. 1980 m. slapta įšventintas kunigu; 1985 m. nuteistas 3 m. kalėti griežto režimo lageryje už Vėlinių procesijos organizavimą. Bausmę atliko Čitos lageryje. 1987 m. reabilituotas.

Matusevičiūtė Aldona, Mažųjų Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė
1973 m. atleista iš Vilniaus 81-ojo vaikų darželio–lopšelio auklėtojos pareigų. 1986 m. bute, kuriame gyveno kartu su s. Vincenta Vertelkaite, padaryta krata. Jos metu rasta daug pogrindyje išleistų knygų, todėl tardyta.

Matuzaitė Marija, s. Joana, vargdienių sesuo (1896–1972)
nuteista 1 m. lygtinai už vaikų katekizavimą Vilkaviškyje.

Mažonas Vladas MIC, kunigas (1881–1945)
1941 m. ištremtas, mirė Sibire.

Merkys Vytautas SJ, kunigas (g. 1927)
1959 m. valdžios organų įsakymu pašalintas iš paskutinio dvasinės seminarijos kurso, zakristijonavo Daugėliškyje. 1960 m. vysk. V. Sladkevičiaus slapta įšventintas kunigu. 1961 m. valdžios įsakymu atleistas iš zakristijono pareigų, apie 10 m. dirbo agronomu Buivydiškių žemės ūkio technikumo medelyne. Nuo 1973 m. Chmelnickio miesto (Ukraina) klebonas.

Meškauskaitė Donata, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1939)
persekiota dėl vaikų katekizavimo, tardyta dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ dauginimo ir platinimo, jos bute daryta krata.

Michelevičiūtė H., s. Benjamina, benediktinė – dirbo Petrašiūnuose vargonininke, buvo saugumo sekama.

Mikalauskaitė Zita, s. Kristina, kotrynietė – 1980–1983 m. keletą kartų tardyta Raseinių ir Ukmergės saugumo dėl bažnyčios lankymo ir pastangų išstoti iš komjaunimo.

Mikličienė Alma, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – 1983 m. jos bute daryta krata.

Mikšytė Teofilė, s. Aloyza, benediktinė – saugumo tardyta dėl ryšių su disidentais.

Minalga Jonas SJ, brolis (g. 1914) – 1949 m. saugumo tardytas kunigų B. Andruškos SJ, J. Danylos SJ ir A. Šeškevičiaus SJ bylose.

Mironaitė Anelė, buvusi Marijos tarnaičių kongregacijos provincijolė – persekiota ir tardyta dėl s. Nijolės Sadūnaitės veiklos.

Mockaitė Pranciška, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – keletą kartų tardyta dėl ryšių su jėzuitais (jos namuose buvo pašarvotas t. S. Rimkevičius, gyveno t. A. Markaitis).

Montvilaitė Elena, Mergelės Marijos Skaisčiausiosios Širdies dukterų kongregacijos sesuo – tardyta dėl vaikų krikštijimo Kauno vaikų invalidų namuose.

Morkvėnaitė Pranciška, s. Liudvika, buvusi Šventosios Šeimos vienuolijos vyresnioji (1899–1984) – persekiota dėl tikėjimo, jos bute darytos kratos.

Mureikaitė Boska, kotrynietė (?–1976) – 1952 m. atleista iš Ukmergės pradinės mokyklos mokytojos pareigų.

Mušinskaitė Danutė, s. Sofija, kazimierietė (1917–1988) – 1950 m. atleista iš Žagarės vidurinės mokyklos mokytojos pareigų,  nes „negalinti užtikrinti komunistinio auklėjimo“. 1960 m. liepos 11 d. saugumo operatyviniai darbuotojai jos bute padarė kratą ir rado daug mašinraščiu padaugintos literatūros, taip pat prieš karą išleistų religinio turinio knygų. Liepos 22 d. suimta, apkaltinta tuo, kad nuo 1951 m. dirbdama Pagryžuvio tuberkuliozinės sanatorijos registratore daugino ir tarp ligonių bei pažįstamų platino antisovietinę literatūrą. Spalio 12 d. LSSR Aukščiausiojo teismo posėdyje nuteista 4 m.; bylos daiktiniai įrodymai – knygos – sudegintos. Iki 1964 m. kalėjo Novelsko ir Mordovijos lageriuose.

N

Navickaitė Bronė, Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus kongregacijos sesuo – atleista iš darbo, persekiota.

Navickaitė Genovaitė, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1947) – 1980 m. lapkričio 25 d. LSSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos posėdyje nuteista 2 m. kalėti bendrojo režimo pataisos darbų lageryje už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ dauginimą ir platinimą. 1985 m. vasario mėn. nubausta administracine tvarka 10 parų arešto už tai, kad savo bute leido apsistoti į atlaidus atvykusiems vaikams.

Navickaitė Vanda, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – tardyta ir persekiota, bandyta ją užverbuoti.

Norkutė Ona, Marijos tarnaitė (g. 1930) – dėl darbo su jaunimu Telšių ir Panevėžio bažnyčiose keletą kartų kviesta į prokuratūrą ir grasinimais versta pasirašyti pasižadėjimus nebedirbti.

Norvilaitė Pranciška, s. Kristina, benediktinė – saugumo tardyta, 1948 m. atleista iš darbo vaikų darželyje (įsakyme atleidimas motyvuojamas: „netinkama tarybinio auklėjimo uždaviniams vykdyti (vienuolė)“).

Novickaitė Uršulė, buvusi vargdienių seserų kongregacijos generalinė vyresnioji (1901–1985) – po t. P. Račiūno MIC suėmimo slapstėsi, tačiau 1950 m. rugsėjo 5 d. suimta, apkaltinta „šnipinėjimu, šmeižikiškos informacijos perdavimu užsienio žvalgybai“ (1948 m. rudenį minėto kunigo prašymu Maskvos katalikų bažnyčios klebonui perdavė žodinę informaciją apie Lietuvos Bažnyčios padėtį). 1950 m. gruodžio 30 d. YP sprendimu nubausta 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje. 1956 m. birželio 12 d. amnestuota.

Novikaitė Stefa, s. Jacinta, benediktinė – 1982 m. saugume tardyta dėl Pamūšio klebono Leono Mažeikos ir jo šeimininkės Teklės nužudymo metinių paminėjimo, grasinta atleisti ją iš darbo.

O

Okunevičiūtė Eugenija, Marijos tarnaitė – atleista iš vaikų darželio vedėjos pareigų, įtarus, kad ne tik ji, bet ir visos darželio darbuotojos yra vienuolės.

P

Pabricaitė Liudvika, s. Zita, benediktinė – buvo tardoma ir gąsdinama dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platinimo.

Pajarskaitė Albina, s. Jurgė, dabartinė vargdienių seserų kongregacijos generalinė vyresnioji – 1948 m. pašalinta iš Vilniaus universiteto. 1963 m. turėjo pasitraukti iš Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto. Įsidarbino Minsko dirvožemio mokslinio tyrimo institute, tačiau ir ten persekiota bei tardyta; gamtos mokslų daktarė.

Paliaukaitė Genė, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1958) – buvo tardyta dėl vaikų katekizavimo.

Paliukas Jonas MIC, kunigas (1913–1990) – 1950 m. suimtas už antisovietinę agitaciją – pamokslus. 1950 m. rugsėjo mėn. 9 d. YP nutarimu nubaustas 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje; 1956 m. birželio 8 d. paleistas.

Paltanavičiūtė Zita, kotrynietė (?–1977) – 1946 m. atleista iš Krakių gimnazijos fizikos mokytojos pareigų.

Papkevičiūtė Bronė, Dievo Apvaizdos kongregacijos sesuo – 1973 m. atleista iš Mokyklų mokslinio tyrimo instituto mokslinės bendradarbės pareigų, vėliau sekta ir persekiota už apaštalavimą; pedagogikos mokslų kandidatė.

Paškevičiūtė Inocenta, buvusi kotryniečių kongregacijos provincijolė (?–1985) – vokiečių okupacijos metais Krakių vienuolyne slėpė  kelias žydų mergaites, o Kaune – rabiną, pokario metais rėmė pogrindį; sovietinio saugumo persekiota, grasinant net sušaudyti. Priversta išvykti iš Krakių, apsigyveno Panevėžyje, tačiau ir ten saugumo persekiota, tardyta, ypač 1967, 1973, 1975 m., dėl religinių knygų leidimo, tūkstančių jų egzempliorių laikymo ir platinimo.

Paškevičiūtė Ona, širdietė – už vaikų katekizavimą nubausta keliems mėnesiams darbu durpyne.

Paukštys Bronius SDB, kunigas (1897–1966) – 1946 m. nubaustas 10 m. už ryšius su pogrindžiu (būdamas Vytėnų vienuolyno vyresniuoju, slapstė „Tauro“ apygardos partizanus). Bausmę atliko Omske. Laisvėn išėjo 1956 m. Grįžęs į Lietuvą apie 10 m. negavo kulto tarnautojo pažymėjimo.

Paukštys Jonas SJ, kunigas (1899–1965) – 1946 m. ištremtas; 1956 m. paleistas savo noru dirbo pastoracinį darbą Jakutijoje.

Pažėraitė Marija, s. Bonita, pranciškonė – 1950 m. nubausta 1 m., bausmę atliko Akmenėje prie statybų.

Pečkevičius Stanislovas SJ, brolis (g. 1922) – 7 kartus saugumo tardytas dėl kalėdinių Betliejų kūrimo Vilniaus bažnyčiose.

Petnieriūtė Zosė, Marijos tarnaitė – daug kartų saugumo tardyta dėl pastangų atgauti Klaipėdos bažnyčią (rinko tikinčiųjų parašus, vienuolika kartų kreipėsi į įvairias Maskvos instancijas).

Petraitis Pranas SDB, kunigas (1907–1948) – kalintas pirmosios bolševikų okupacijos metu. Išliko gyvas Červenės žudynėse.

Polonskis Vladas MIC, kunigas (1882–?) – 1949 m. rugpjūčio 18 d. suimtas, apkaltintas antisovietine propaganda – sakęs priešiškus valdžiai pamokslus, pagalba (maisto produktų tiekimo organizavimu) vokiečių armijai ir vėliau pogrindžiui. Taip pat kaltintas šnipinėjimu, nes pas jį suėmimo metu buvo apsistojęs kun. P. Račiūnas MIC. Tardytas po 12–15 valandų, kankintas. YP 1950 m. sausio 11 d. nutarimu be teismo įkalintas 10 m. Bausmę atliko Vladimiro kalėjime.

Pošiūnaitė Antanina, Mažųjų Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos narė – atleista iš darbo.

Povilionytė Ona, s. Lukrecija, benediktinė – saugumo tardyta dėl bendradarbiavimo su disidentais.

Povilonis Liudvikas MIC, vyskupas (1910–1990) – 1962 m. sausio 26 d. nuteistas 8 m. laisvės atėmimu „už valiutinių operacijų pažeidimus“ (statant Klaipėdos bažnyčią nepakluso valdžios spaudimui atsisakyti išeivijos paramos). Bausmę atliko Pravieniškėse; dėl pašlijusios sveikatos po 4 m. amnestuotas.

Pridotkaitė Antanė, s. Liucina, vargdienių sesuo – 1953 m. atleista iš darbo Kauno kunigų seminarijoje.

Propiestytė Stanislova, s. Angela, vargdienių sesuo – 1941 ir 1945 m. atleista iš pedagoginio darbo.

Puodžiūnaitė Krista, kotrynietė – 1944 m. atleista iš Karmėlavos žemesniosios žemės ūkio mokyklos vedėjos pareigų. 1947 m. Kretingos saugumo tardyta jos brolio, t. P. Puodžiūno OFM, byloje.

Puodžiūnas Patricijus Antanas OFM, kunigas (1896–1980) – 1947 m. suimtas už ryšius su pogrindžiu ir antisovietinę agitaciją. Bausmę atliko Vorkutoje.

R

Račiūnas Pranciškus MIC, kunigas, dabartinis provincijolas (g. 1919) – 1949 m. balandžio mėn. RKRT įgaliotinis už atsisakymą rašyti pareiškimą apie išėjimą iš vienuolių luomo atėmė kulto tarnautojo pažymėjimą . Birželio 4 d. suimtas. 1950 m. nubaustas 25 m. kalėti pataisos darbų lageryje „už šnipinėjimą“ – 1947–1948 m. keletą kartų perdavė Maskvos katalikų bažnyčios klebonui, JAV piliečiui, žodinę informaciją apie Lietuvos Bažnyčios padėtį. Kalėjo 16 metų. Vėliau, kaip ir kun. Ylius MIC, juodintas ateistinės propagandos.

Raižytė Aldona, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – už darbą su jaunimu du kartus atleista iš pareigų vaikų darželyje. Jos bute Jonučiuose 1980 ir 1983 m. darytos kratos, daug kartų tardyta.

Rakauskaitė Veronika, s. Benedikta, vargdienių sesuo – suimta ir tardyta dėl žvakių deginimo ant seserų kapų per Vėlines.

Rakickas Jonas MIC, kunigas (1908–1946) – 1945 m. suimtas ir ištremtas į Sibirą. Mirė Intoje.

Rakutytė Marija, s. Alfreda, kazimierietė – 1958 m. pašalinta iš pedagoginio darbo, šiaip taip įsidarbino sąskaitininke Strėvininkų invalidų namuose. Darbas kongregacijos gimnazijoje nebuvo įskaitytas į stažą, todėl gavo tik 28 rb pensiją.

Rimkevičius Stasys SJ, kunigas (1904–1955) – 1948 m. ištremtas 10 m., grįžo į Lietuvą 1955 m.

Rimkus Antanas Kazimieras OFMCap, kunigas (g. 1923) – 1951–1957 m. kalintas Sibire už giminių antisovietinę veiklą.

Rinkevičienė-Urbonaitė Ona, Eucharistinio Jėzaus sesuo –1956 m. suimta po kratos kongregacijos namuose Kaune. Neradus pakankamai įkalčių, netrukus paleista.

Rokaitė Stasė, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – už vaikų katekizavimą Molėtuose jai skirta piniginė bauda.

Rudzinskaitė T., Kristaus Karaliaus Merginų diakonių kongregacijos sesuo – pašalinta iš Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojos pareigų.

Rusteika Antanas OFM, brolis (1907–?) – 1946 m. birželio mėn. suimtas, apkaltintas ryšiais su pogrindžiu. 1946 m. rugsėjo 25 d. uždarame Valstybės saugumo ministerijos Karo tribunolo pasėdyje Kaune nuteistas 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje ir 5 m. tremties.

S

Sadūnaitė Nijolė, Marijos tarnaitė (g. 1938) – 1975 m. birželio 16–17 d. uždarame  LSSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos posėdyje nuteista 3 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant griežto režimo pataisos darbų lageryje, ir 3 m. tremties už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ dauginimą bei platinimą. Bausmę atliko Mordovijoje. Grįžusi galėjo įsidarbinti tik Paberžės bažnyčios valytoja; saugumo nuolat persekiota, tardyta dėl disidentinės veiklos.

Sakalaitė Ona, s. Celina, kazimierietė – 1949 m. atleista iš darbo Kupiškio gimnazijoje. Įsidarbino buhaltere Žemės ūkio banke.

Simonaitis Antanas SJ, kunigas (g. 1910) – 1951 m. nubaustas 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje už antisovietinę agitaciją ir rengiamo „kontrrevoliucinio nusikaltimo nuslėpimą“.

Skeltys Antanas SDB, kunigas, buvęs provincijolas (1884–1960) – iki Stalino mirties slapstėsi Lietuvoje; 1953 m. legalizavosi, buvo paskirtas Leipalingio altaristu.

Skurkis Norbertas MIC, kunigas (1904–1972) – 1950 m. nubaustas 10 m. kalėti pataisos darbų lageryje „už šnipinėjimą ir antisovietinę agitaciją“.

Sladkevičius Vincentas MIC, kardinolas (g. 1920) – 1957 m. įšventintas vyskupu be oficialaus valdžios institucijų pritarimo, todėl jam neleista valdyti Kaišiadorių vyskupijos, netrukus iškeldintas į Nemunėlio Radviliškį, 1976 m. – į Pabiržę. Vyskupo pareigas galėjo eiti tik nuo 1982 m.

Smilgevičius Jurgis SJ, kunigas (1902–1979) – 1950 m. įkalintas; 1956 m. liepos mėn. paleistas. Tų pačių metų gale išvyko į Tomską, kunigavo įvairiose vietovėse. 1957 m. Tomsko miesto valdžia įsakė per 10 d. išvykti.

Staknytė Valerija, s. Ignacija, kazimierietė – 1946 m. vasario mėn. suimta ir 1 m. kalinta Marijampolės kalėjime.

Stanelytė Jadvyga, s. Gema, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – nuolat sekta dėl vadovavimo Eucharistijos bičiuliams, apaštalavimo Armėnijoje, Moldavijoje, Kazachijoje. 1980 m. nuteista 3 m. kalėti už maldininkų eisenos į Šiluvą organizavimą. Bausmę atliko Nižnij Tagilo lageryje. 1983 m. tardyta po kratos pas s. A. Raižytę.

Steponavičiūtė Teklė, Marijos tarnaitė – persekiota už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ dauginimą ir platinimą, vaikų katekizavimą.

Storpirštytė P., Kristaus Karaliaus Merginų diakonių kongregacijos sesuo – pašalinta iš darbo Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Striokaitė Lina, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1964) – saugumo du kartus bandyta u?verbuoti.

Stumbrytė Irena, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – pašalinta iš darbo dėl tikėjimo, jos bute 1980 m. daryta krata dėl s. J. Stanelytės bylos, tardyta.

Sturonaitė Juzė, Marijos tarnaitė – atleista iš vaikų darželio vedėjos pareigų už bažnyčios lankymą, religinį vaikų auklėjimą. Buvo suimta, tačiau netrukus paleista. Vėliau saugumas jai nuolat grasino, mėgino priversti bendradarbiauti.

Sudžiūtė Palmyra, Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos šv. Pranciškaus kongregacijos sesuo – atleista iš mokytojos pareigų.

Š

Šarakauskaitė Ona, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – dėl darbo su jaunimu Kybartų bažnyčioje ir įtarus, kad bendradarbiauja leidžiant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, nuolat saugumo sekta, tardyta 1980, 1981, 1982, 1983 ir 1987 m.

Šauklys Viktoras MIC, kunigas (g. 1908) – 1946 m. gruodžio 17 d. suimtas, apkaltintas dalyvavimu pogrindyje, antisovietine propaganda, ateitininkų būrelių Ukmergės mokytojų seminarijoje kūrimu. 1947 m. lapkričio 15 d. YP nutarimu nubaustas 7 m. kalėti, nuosavybė konfiskuota. Atlikęs bausmę Vladimiro kalėjime, neribotam laikui ištremtas į Komiją, nors YP tokios bausmės nebuvo skyręs. 1956 m. gegužės 13 d. paleistas.

Šeškevičius Antanas SJ, kunigas (g.1914) – 1949 m. lapkričio 26 d. YP nutarimu nubaustas 25 m. kalėti už jaunimo organizacijos „Jėzaus Širdies garbės sargyba“ įsteigimą. 1956 m. paleistas, išvyko apaštalauti į Altajaus kraštą. 1962 m. liepos 18 d. suimtas Kirgizijoje, kur formaliai įsidarbinęs tarybinio ūkio statybose įvairiose vietovėse teikė religinius patarnavimus. Apkaltintas „spekuliavimu religinės paskirties daiktais“ (tikintiesiems dalijo iš Lietuvos gautas devocionalijas, maldaknyges ir pan.) ir 1963 m. balandžio 28 d. LSSR Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų kolegijos posėdyje nuteistas 7 m. kalėti sustiprinto režimo lageryje, turtas konfiskuotas. 1970 m. rugsėjo 9 d. Molėtų raj. liaudies teismo nuteistas 1 m. kalėti griežto režimo lageryje už vaikų katekizavimą Dubingių bažnyčioje. Atlikęs bausmę, pusę metų negavo kulto tarnautojo pažymėjimo.

Šikštėnas Jurgis SJ, kunigas (1912–1970) – ištremtas į Sibirą.

Šiožinytė Zofija, Kristaus Karaliaus Merginų diakonių kongregacijos sesuo (g. 1930) – ne kartą saugumo tardyta.

Širvinskaitė Birutė, s. Leonija, benediktinė – tardyta po kratos vienuolyne, kurios metu rasta ir konfiskuota daug religinės literatūros, rašomoji mašinėlė.

Šlekytė Anelė, s. Nikodema, benediktinė – atleista iš darbo už kunigo kvietimą ligoniams.

Šlėktaitė Veronika, s. Valerija, Marijos tarnaitė – nubausta 10 m. laisvės atėmimu už ryšius su partizanais ir tarpininkavimą parūpinant jiems pasus.

Šopytė Teofilė, s. Benjamina, kotrynietė (1920–1995) – 1945 m. atleista iš Krakių gimnazijos mokytojos pareigų.

Špokaitė Juzefa, s. Gabrielė, benediktinė – 1946 m. tardyta dėl ryšių su pogrindžiu.

Šukytė Ona, Mergelės Marijos Skaisčiausiosios Širdies dukterų kongregacijos sesuo – tardyta dėl vaikų krikštijimo Kauno vaikų invalidų namuose.

Šulaitytė Antanina, s. Juozapa, kazimierietė – 1946 m. atleista iš mokytojos pareigų dirbo vienoje Vilniaus bibliotekų; atleista ir iš tų pareigų, dirbo korektore „Minties“ leidykloje.

Šuliauskaitė Elena, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – ilgametė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ redaktorė, 1973 m. atleista iš darbo Vilniaus universitete, dėl pogrindžio religinės spaudos dauginimo ir platinimo 5 kartus tardyta.

Šulskis Pranciškus MIC, kunigas (g. 1918) – 1946 m. vykdamas iš Marijampolės į Kauną, ties Kazlų Rūda pateko į susišaudymą, buvo sunkiai sužeistas ir visam gyvenimui tapo invalidu.

Šumskis Kazimieras Juozas OFMCap, kunigas (g. 1927) – 1964–1965 m. atimtas kulto tarnautojo pažymėjimas.

T

Tamkevičius Sigitas SJ, arkivyskupas (g. 1938) – 1969 m. atimtas kulto tarnautojo pažymėjimas. Daug kartų teismo baustas už pamokslus kitų parapijų bažnyčiose, kalėdines eglutes, Vėlinių procesijas ir jaunimo susirinkimus. Už antisovietinę veiklą – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidimą, veiklą Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komitete, pamokslus – 1983 m. nuteistas 6 m. kalėti ir 4 m. tremties. Kalėjo iki 1988 m.

Tapaškevičiūtė – už 12 vaikų katekizavimą Anykščiuose 1958 m. nuteista 6 mėn. pataisos darbų bendro režimo lageryje.

Tarutytė Jadvyga, s. Eduarda, vargdienių sesuo (?–1992) – Karklinių žemės ūkio mokyklos mokytoja, 1946 m. be teismo ištremta į Velsko lagerį už tai, kad su mokinėmis nepasirašė padėkos J. Stalinui laiško.

Teresiūtė Regina, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – visą laiką dirbusi tik prie bažnyčios, dažnai tardyta dėl darbo su jaunimu, vaikų katekizavimo, ryšių su politiniais kaliniais. Kun. A. Svarinsko teismo metu nubausta 10 parų arešto.

U

Urbelytė Elena, buvusi Mergelės Marijos Skaisčiausiosios Širdies dukterų kongregacijos provincijolė – patyrė daug kratų ir teismo procesų, nes siekta išvaryti seseris iš namų.

Urbonaitė Ada, s. Benvenuta, pranciškonė – 1977–1980 m. leido žurnalą „Rūpintojėlis“, jos bute keletą kartų darytos kratos.

V

Vadeikytė Marija, s. Eufemija, benediktinė – 1944 m. bandyta užverbuoti saugumo.

Vaičiulytė Antanina, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (1897–1988) – persekiota už tarnavimą Bažnyčiai (dirbo zakristijone ir sarge),  daug kartų tardyta, kelis kartus žiauriai sumušta, kankinta, laikyta karceryje; jos bute darytos kratos.

Valaitytė A.I., Kristaus Karaliaus Merginų diakonių kongregacijos sesuo – atleista iš Vilniaus pedagoginio instituto asistentės pareigų, vėliau dirbo Geologijos institute; saugumo nuolat versta bendradarbiauti.

Valiukaitė Elzbieta, s. Juozapa, vargdienių sesuo (?–1969) – 1945 m. atleista iš mokytojos pareigų, tardyta, gąsdinta ir teista dėl vaikų katekizavimo.

Valkūnaitė Kazimiera, Marijos tarnaitė – persekiota, bandyta užverbuoti.

Vanagaitė Laima, s. Lina, kotrynietė (g. 1928) – 1955 m. jai, kaip nekomjaunuolei, neleista studijuoti aspirantūroje. Dirbdama lietuvių kalbos mokytoja Pumpėnuose, bendradarbiavo su t. P. Račiūnu MIC, redagavo bei vertė religines knygas iš lenkų kalbos. Du kartus saugumo tardyta dėl pogrindžio veiklos. Apie 1979 m. traukiniu grįžtančią iš Lenkijos Gardine išlaipino saugumas, atėmė visą religinę literatūrą ir devocionalijas, baugino ir grasino suimti.

Vaškevičiūtė Anelė, s. Vincenta, kazimierietė – saugumo persekiota dėl vaikų katekizavimo.

Vazgelevičiūtė Bronislova, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – dėl bendradarbiavimo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ redacijoje, 1980 m. areštavus s. J. Stanelytę, jos bute darytos kratos. Du kartus tardyta. Dėl ryšių su disidentais nuolat sekta.

Velymanskis Kamilis Vladislovas OFMConv, kunigas (Welymański, g. 1910) – 1949 m. nubaustas 25 m. kalėti pataisos darbų lageryje „už tėvynės išdavimą ir šnipinėjimą“. 1956 m. amnestuotas.

Vėlyvytė Marija, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – medicinos mokykloje persekiota dėl religingumo.

Verbylaitė Dalia, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – nuo 1983 m. persekiota, bandyta užverbuoti.

Versekytė Elena, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo – persekiota dėl vaikų katekizavimo.

Vertelkaitė Vincenta, Mažųjų Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos narė – 1973 m. atleista iš darbo švietimo sistemoje. 1986 m. tardyta po kratos, kurios metu jos bute rasta keli šimtai egzempliorių mašinraščiu padaugintų S. Ylos, J. Girniaus, A. Maceinos, St. Šalkauskio knygų.

Vyšniauskaitė Augustina, kotrynietė (?–1981) – 1949 m. atleista iš darbo Strėvininkų invalidų namuose.

Vitkauskaitė Bronislova, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1926) – tardyta, atleista iš darbo tuo metu, kai jos sesuo O. Vitkauskaitė buvo kalinama.

Vitkauskaitė Onutė, Šventosios Šeimos vienuolijos sesuo (g. 1934) – 1980 m. lapkričio 25 d. LSSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegijos posėdyje nuteista 1,5 m. kalėti bendro režimo pataisos darbų lageryje už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ dauginimą ir platinimą. Jos bute darytos kratos.

Vitkūnaitė Marytė, s. Asumpta, pranciškonė – tardyta dėl ryšių su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ ir saugumo persekiotais kunigais.

Z

Zdanevičiūtė Ignacija, kotrynietė (?–1974) – 1949 m. atleista iš darbo Strėvininkų invalidų namuose.

Ž

Žilys Kazimieras SJ, kunigas (g. 1945) – 1974 m. nubaustas 50 rb bauda už leidimą vaikams patarnauti prie altoriaus Jiezne. Parapijiečių pakviestas nuo 1978 m. dirbo Vinicos mieste (Ukraina); 1981 m. vietos valdžia jį apkaltino antisovietine veikla (platino religinę literatūrą) ir įsakė išvykti. Grįžęs Lietuvon, pusę metų negavo kulto tarnautojo pažymėjimo. 1983 m. saugumo tardytas kaip Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto narys, šantažuotas. Tais pačiais metais išvyko dirbti į Induros parapiją (Baltarusija).

Žiliūtė Bronė (1902–?) ir jos sesuo Žiliūtė Jadvyga, abi Marijos tarnaitės – dirbo mokytojomis, persekiotos kaip „jaunimą žalojančios“ vienuolės.

Žitkevičiūtė Elzbieta, dabartinė Kristaus Karaliaus Merginų diakonių kongregacijos vyresnioji (g. 1938), ir jos sesuo Žitkevičiūtė Elena (g. 1920), tos pačios kongregacijos sesuo – ne kartą saugumo tardytos.

Žvykaitė Pija, kotrynietė (g. 1913) – 1954 m. atleista iš Kauno kurčnebylių mokyklos auklėtojos pareigų.

[Apie] [Vienuolijos] [XX a. istorija] [Lentelės] [Žemėlapiai] [Fotografijos]